Lietuvos Valstybės Konstitucija įsigaliojo 2024 m. birželio 1 d.

Lietuvos Valstybės Konstitucija įsigaliojo 2024 m. birželio 1 d.

Skelbta: Lietuvos Valstybės tinklapis www.snlv.lt, 2024 m. birželio 1 d.

Konstitucijos sudedamoji dalis:

SNLV Iniciatyvinės žmonių grupės Protokolas Nr. 1, 2022 m. gruodžio 10 d.;

SNLV Iniciatyvinės žmonių grupės Protokolas Nr. 2, 2022 m. gruodžio 13 d.;

SNLV Iniciatyvinės žmonių grupės Kreipimasis į pasaulio tautas dėl suverenios nepriklausomos Lietuvos valstybės valstybingumo pripažinimo ir sutarčių pasirašymo, 2022 m. gruodžio 22 d.;

Suverenios Nepriklausomos Lietuvos Valstybės pranešimas, 2022 m. gruodžio 26 d.;

SNLV Iniciatyvinės žmonių grupės Protokolas Nr. 3, 2023 m. sausio 16 d..

Skelbta: laikraštis „Valstybė Valstybėje“ Nr. 1, 2023 m. gegužės mėn.,

Lietuvos Valstybės tinklapis www.snlv.lt.

Įstatymas „Dėl Lietuvos Valstybės Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ (žr. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 153 straipsnį).

I-OJI TAUTOS PROGRAMA (parašyta 2022.01.31).

Skelbta: laikraštis „Laisvas laikraštis“;

periodiškai skelbiama laikraščio „Laisvas laikraštis“ tinklapyje

www.laisvas.info.

Lietuvos Valstybės Prezidento Protokolas Nr. 5, 2024 m. gegužės 31 d..

Skelbta: Lietuvos Valstybės tinklapis www.snlv.lt.

Turinys

I SKIRSNIS. LIETUVOS VALSTYBĖ

II SKIRSNIS. ŽMOGUS IR VALSTYBĖ

III SKIRSNIS. VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ

IV SKIRSNIS. TAUTOS ŪKIS IR DARBAS

V SKIRSNIS. LIETUVOS VALSTYBĖS KOMITETAS

VI SKIRSNIS. LIETUVOS VALSTYBĖS PREZIDENTAS

VII SKIRSNIS. LIETUVOS VALSTYBĖS VYRIAUSYBĖ

VIII SKIRSNIS. LIETUVOS VALSTYBĖS VISUOMENĖS TARYBA

IX SKIRSNIS. LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

X SKIRSNIS. TEISMAS

XI SKIRSNIS. VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS

XII SKIRSNIS. FINANSAI IR VALSTYBĖS BIUDŽETAS

XIII SKIRSNIS. VALSTYBĖS KONTROLĖ

XIV SKIRSNIS. UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

XV SKIRSNIS. KONSTITUCIJOS KEITIMAS

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

(Lietuvos piliečių priimta viešoje apklausoje - balsavimu, 2024.05.01 - 2024.05.31 piliečiams tiesiogiai teikiant savo pasiūlymus ir pataisas)

LIETUVIŲ TAUTA

- prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,

- jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos valstybės Konstitucijomis,

- šimtmečiais atkakliai ginusi savo laisvę ir nepriklausomybę,

- išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,

- įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje - nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,

- puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,

- siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ.

I SKIRSNIS

LIETUVOS VALSTYBĖ

1 straipsnis

Lietuvos valstybė yra Suvereni Nepriklausoma Lietuvos Valstybė (toliau - Lietuvos Valstybė).

2 straipsnis

Lietuvos Valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.

3 straipsnis

Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos Valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.

Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai arba per demokratiškai išrinktus savo atstovus:

a) pažeidę priesaiką Tautos išrinkti atstovai, iki gyvos galvos yra šalinami iš posto, be teisės užimti kitas valstybinės tarnybos vadovaujančias pareigas arba darbo vietą valstybės institucijoje;

b) įvykdę valstybės išdavystę, Tautos išrinkti atstovai yra baudžiami išimtine mirties bausme, su galimybe taikyti lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes.

4 straipsnis

4.1. Lietuvos valstybės teritorijoje funkcionuoja vienintelė valstybė - Lietuvos Valstybė. Lietuvos Valstybės teritorijoje gali būti tik viena valstybė. Lietuvos Valstybės teritorijoje negali būti įkurtų ir funkcionuojančių kitų valstybių (išskyrus užsienio valstybių diplomatines ir konsulines atstovybes), kaip veikiančių Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos valstybės - Lietuvos Valstybės teritorijoje galioja tik viena - Lietuvos Valstybės Konstitucija ir, tik Lietuvos Valstybės leidžiami Teisės aktai. Lietuvos Valstybėje negalioja jokia kita Konstitucija arba jokios kitos valstybės Konstitucija ir kitos valstybės išleisti Teisės aktai, jeigu kitaip nenumato Lietuvos Valstybės Konstitucija.

Lietuvos valstybės teritorijoje funkcionuojanti Lietuvos Respublika yra neteisėta. Lietuvos Respublika buvo įkurta neteisėtai, klastojant oficialius dokumentus ir naudojantis Tautos pasitikėjimu: „Įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ Nr. I-11; „Įstatymas dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos atstatymo“ Nr. I-13; „Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ Nr. I-14, todėl jos veikla yra nelegitimi.

Lietuvos Respublika yra užsienio - Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pelno siekiančio juridinio asmens (komercinės įmonės / kompanijos / firmos) filialas Lietuvoje, t.y. užsienio valstybės agentas.

Pastaba:

„Dun & Bradstreet“ verslo katalogo (angl. D&B Business Directory) registro duomenimis, JAV juridinis asmuo - komercinė įmonė / kompanija / firma „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ veikia adresu: 2622 16TH St NW, Washington, District of Columbia, 20009-4202, US, pagrindinis asmuo / direktorius (angl. Principal) - K.Jurgaitienė.

Lietuvos valstybės teritorijoje veikiantis darinys „Lietuvos Respublika“ (atstovaujamas užsienio komercinės įmonės / kompanijos / firmos filialo Lietuvoje „Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija“) privalo būti likviduotas, apie tai pranešant visam pasauliui.

4.2. Lietuvos Valstybės nacionalinė valiuta - litas (vienaskaita) arba litai (daugiskaita), simbolis - Lt ir smulkesni vienetai - centas (vienaskaita) arba centai (daugiskaita), simbolis - ct.

4.3. Lietuvos Valstybėje yra įteisinti grynieji pinigai, kaip materialusis / finansinis turto vienetas ir lygiavertės finansinio atsiskaitymo formos priemonė, nepriklausomai nuo / neribojant pinigų sumos.

4.4. Lietuvos Valstybės finansinės egzistencijos pagrindas - Tautos ir verslo sumokėti mokesčiai.

4.5. Lietuvos Valstybės teritorijoje, Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas - vienintelis nekilnojamojo turto vienetas, tiesiogiai lietuvių Tautai priklauso išimtine nuosavybės teise.

4.6. Lietuvos Valstybės teritorijoje yra draudžiamos politinės partijos, politinės organizacijos ir jų veikla, kaip keliančios grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

Pastaba:

valstybės statistiniais duomenimis yra nustatyta, kad valstybės teritorijoje yra dvi pagrindinės arba lemiančios priežastys / faktoriai, kurie kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui ir valstybę žudo visomis prasmėmis, tai:

- politinės partijos, politinės organizacijos ir jų veikla,

- viešojo sektoriaus valstybės tarnautojų (valdininkų) neproporcingai didelis skaitlingumas ir jų veikla.

4.7. Visuomenei (gyventojams / buitiniams vartotojams) būtini ir gyvybiškai svarbūs ištekliai yra: elektra, dujos, vanduo (geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas - tvarkymas) ir biokuras (malkos, skiedros, briketai, granulės), kurių tiekimą / pardavimą gyventojams / buitiniams vartotojams valstybė užtikrina įmanomai palankiausiomis kainomis.

4.8. Valstybės valdomos būtinų ir gyvybiškai svarbių išteklių gamybos ir tų išteklių transportavimo - skirstymo infrastruktūros strateginės įmonės valstybei priklauso išimtine nuosavybės teise.

4.9. Į Lietuvos Valstybę yra draudžiama importuoti ir įvežti maisto produktus su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).

4.10. Lietuvos Valstybės žmonių sveikatos priežiūra negali būti perduota Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir / arba Europos Sąjungos institucijų nurodymų vykdymui.

4.11. Lietuvos Valstybės ūkyje yra draudžiamas principo taikymas, susirgus vienam naminiam paukščiui ar gyvuliui, naikinti visą ūkį arba bandą, tai - nukreiptas gyvūnų naikinimas, siekiant arba paliekant žmones be maisto, sudarant maisto deficitą ir, net, sukeliant badą.

5 straipsnis

Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.

Valstybės valdžios veiklą stebi ir prižiūri Lietuvos Valstybės Visuomenės Taryba.

Valdžios galias riboja Konstitucija ir Tauta - piliečiai, kuriems tarnauja visuotiniuose rinkimuose išrinkti ir / arba paskirti valstybės tarnautojai arba turintys darbo patirtį žmonės.

Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

6 straipsnis

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas Teisės aktas, kuris yra teisinis dokumentas.

Kiekvienas Lietuvos Valstybės pilietis savo teises gali ginti, remdamasis Konstitucija.

Lietuvos Valstybės Konstitucija - valstybės pagrindinis Teisės aktas turi viršenybės galią prieš universalių tarptautinių organizacijų ir regioninių tarptautinių organizacijų Teisės aktus, jeigu kitaip nenumato Lietuvos Valstybės patvirtintos tarptautinės sutartys.

7 straipsnis

Negalioja joks įstatymas ar kitas Teisės aktas (teisinis dokumentas, įstatymas, nutarimas, sprendimas), priešingas Konstitucijai.

Galioja tik pasirašyti ir paskelbti įstatymai (teisiniai dokumentai).

Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

8 straipsnis

Valstybės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja, išskyrus išimtinius atvejus, kai valdininkai vykdo akivaizdžiai neteisingą ir nepalankią valstybei ir Tautai politiką. Jeigu yra vykdoma akivaizdžiai neteisinga ir nepalanki valstybei ir Tautai politika, valstybės valdžios atstovai ar jos institucijų valdininkai gali būti nuverčiami arba nušalinami, panaudojant jėgą. Akivaizdžiai neteisingos ir nepalankios valstybei ir Tautai politikos vykdymą nustato ir konstatuoja Lietuvos Valstybės Visuomenės Taryba.

9 straipsnis

Svarbiausi valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai yra sprendžiami referendumu.

Konstitucijoje nustatytais atvejais referendumą skelbia Vyriausybė.

Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.

10 straipsnis

Lietuvos Valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.

Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Valstybės tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Vyriausybės narių.

11 straipsnis

Lietuvos Valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas.

Keičiant, koreguojant arba priimant įstatymą, dėl teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų keitimo arba naikinimo, balsavimo būdu, sprendimą priima tų teritorijos administracinių vienetų gyventojai.

12 straipsnis

Lietuvos Valstybės pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Valstybės ir kitos valstybės pilietis.

Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas arba Tauta referendumu.

13 straipsnis

Lietuvos Valstybė globoja savo piliečius užsienyje.

Draudžiama išduoti Lietuvos Valstybės pilietį kitai valstybei, jeigu Lietuvos Valstybės tarptautinė sutartis nenustato kitaip.

14 straipsnis

Valstybinė kalba - lietuvių kalba.

15 straipsnis

Lietuvos Valstybė turi dvi vėliavas: valstybinę ir istorinę:

- valstybinės vėliavos spalvos (iš viršaus į apačią) - geltona, žalia, raudona;

- istorinės vėliavos spalvos - sodriai raudonos spalvos laukas, kurio viduryje - baltas Vytis.

Valstybės herbas - baltas Vytis sodriai raudoname lauke (Vyčio žymės: žirgo uodega - nuleista; raitelio batų pentinai - apvalūs, kad nežeistų žirgo; skyde - dvigubas kryžius, kurį sudaro statmenai išdėstytas elementas ir du lygiagretūs bei horizontaliai ant statmeno elemento kryžiumi išdėstyti trumpesni elementai).

Valstybės herbą, vėliavą, nacionalinę valiutą - litus ir jų naudojimą nustato įstatymai.

16 straipsnis

Valstybės himnas - Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

17 straipsnis

17.1. Lietuvos Valstybės sostinė yra Vilniaus miestas - ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė.

17.2. Lietuvos Valstybės sostinės meras yra valstybinio masto ir reikšmės institucijos vadovas, o sostinė - Vilniaus miestas reprezentuoja valstybę visame pasaulyje, todėl Lietuvos Valstybės sostinės - Vilniaus miesto meras yra renkamas kartu visuotiniuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, tačiau nacionaliniu lygmeniu, t.y. skirtingai, negu kitų valstybės miestų ir rajonų merai.

Rinkimuose į Vilniaus miesto merus kandidatais gali būti visi Lietuvos Valstybės piliečiai, atitinkantys reikalavimams, kuriuos nustato įstatymai.

II SKIRSNIS

ŽMOGUS IR VALSTYBĖ

18 straipsnis

Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.

19 straipsnis

Žmogaus teisę į gyvybę saugo Konstitucija.

Gimdymo namuose yra draudžiami skiepai motinai, nežinant ir nedavus sutikimo vaiko tėvui, o, nesant nustatytam tėvui - motinos artimiesiems (tėvams, broliams, seserims, seneliams).

Lietuvos Valstybės teritorijoje visiems žmonėms yra taikoma išimtinė mirties bausmė, už ypatingai sunkius, specialiai ir sąmoningai padarytus nusikaltimus - žmonių nužudymus ir kitais atvejais, numatytais Konstitucijoje. Numatant mirties bausmės išimtį iki gyvos galvos, jeigu nusikaltimas, esant sunkinančiai aplinkybei, buvo padarytas / iššauktas ne tiesioginės priežasties, su galimybe taikyti lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes.

20 straipsnis

Žmogaus laisvė yra neliečiama.

Niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo, per 48 valandas turi būti pristatytas į Teismą, kur, dalyvaujant sulaikytajam, sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas. Jeigu Teismas nepriima nutarimo asmenį suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidžiamas.

21 straipsnis

Žmogus yra neliečiamas.

Žmogaus orumą gina įstatymas.

Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.

22 straipsnis

Žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas.

Piliečio susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas yra neliečiami.

Informacija apie privatų žmogaus gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu Teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Įstatymas ir Teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

23 straipsnis

Nuosavybė yra neliečiama.

Kiekvienas turi teisę tiek vienas, tiek kartu su kitais turėti nuosavybę.

Iš nieko nuosavybė negali būti savavališkai atimta.

Nuosavybės teises saugo Konstitucija.

Nuosavybė gali būti paimama tik savininko ir valstybės (valstybinės institucijos) tarpusavio sutarimu visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

24 straipsnis

Žmogaus būstas yra neliečiamas.

Yra laikomasi pamatinio principo: MANO NAMAI - MANO TVIRTOVĖ.

Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik Teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia užkardyti pavojų kitų gyvenamojo būsto gyventojų ir / arba gyvenamojo objekto kitų būstų savininkų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Žmogaus būste yra draudžiami sulaikymo ar kiti teisinės prievartos veiksmai.

25 straipsnis

Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus, mintis, sąžinę, religiją ir juos laisvai reikšti.

Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas.

Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų.

Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

26 straipsnis

Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.

Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.

Niekas negali kito žmogaus versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.

Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota.

Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.

27 straipsnis

Žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas, tačiau kiekvienas žmogus, pagal savo įsitikinimus, praktikuojamą religiją ar tikėjimą, turi teisę nuspręsti, dėl savo dalyvavimo kitų žmonių žudymo veiksmuose užsienio misijose: karinėse operacijose, kariniuose veiksmuose, kare ar specialiose operacijose.

28 straipsnis

Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Valstybės Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

29 straipsnis

Įstatymui, Teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi žmonės yra lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

30 straipsnis

Žmogus, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į Teismą.

Žmogui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

31 straipsnis

Žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nėra pripažintas įsiteisėjusiu Teismo nuosprendžiu.

Žmogus, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas Teismas, o žmogui pageidaujant - Teismui užtikrinant prisiekusiųjų stebėtojų dalyvavimą.

Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.

Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu.

Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Žmogui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, įtariamajam nuo jo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento yra garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

32 straipsnis

Žmogus gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.

Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir, jeigu tai yra būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.

Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.

Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.

33 straipsnis

Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Valstybės valstybinę tarnybą.

Piliečiams garantuojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.

Piliečiams garantuojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.

34 straipsnis

Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę.

Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Valstybės Konstitucija ir rinkimų įstatymai.

Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

35 straipsnis

Žmonėms garantuojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, asociacijas, kooperatyvus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.

Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, asociacijai ar kooperatyvui.

Kitų visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymai.

36 straipsnis

Negalima drausti ar trukdyti žmonėms rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.

Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves.

37 straipsnis

Žmonės, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.

Tautinėms bendrijoms valstybė gali teikti paramą, pagal savo finansines išgales.

III SKIRSNIS

VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ

38 straipsnis

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.

Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją.

Sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios.

Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

39 straipsnis

Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą.

Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas, darbo vietos išsaugojimą ir kitas lengvatas.

Nepilnamečius vaikus gina Konstitucija.

40 straipsnis

Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu yra mokoma tikybos.

Įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos tik valstybinės mokymo bei auklėjimo įstaigos.

Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.

Įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo bei auklėjimo įstaigos, kurios negali būti remiamos mokesčių mokėtojų pinigais.

Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.

41 straipsnis

Asmenims iki 18 metų mokslas yra privalomas arba pagrindinio / viduriniojo išsilavinimo lygmens mokslas yra privalomas.

Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas.

Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems žmonėms valstybinėse aukštosiose mokyklose suteikiamas nemokamas mokslas.

42 straipsnis

Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi.

Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.

Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina Konstitucija.

43 straipsnis

Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.

Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.

Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.

Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje yra nustatoma susitarimu arba įstatymu.

Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Valstybės pripažintoms tradicinėms Lietuvos bažnyčioms bei religinėms organizacijoms valstybė gali teikti paramą, pagal savo finansines išgales.

44 straipsnis

Masinės informacijos cenzūra yra draudžiama.

Valstybė, visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar žmonės negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.

45 straipsnis

Žmonių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai.

Tautinėms bendrijoms valstybė gali teikti paramą, pagal savo finansines išgales.

IV SKIRSNIS

TAUTOS ŪKIS IR DARBAS

46 straipsnis

Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, žmonių ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.

Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai Tautos gerovei.

Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Valstybė gina vartotojo teises.

47 straipsnis

Lietuvos Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Valstybei priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.

Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Valstybėje užsienio subjektams yra draudžiama.

Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei - jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.

48 straipsnis

Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Užsieniečių darbą Lietuvos Valstybėje reguliuoja įstatymas.

Priverčiamasis darbas yra draudžiamas.

Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat žmonių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.

Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas Teismo nuteistųjų darbas.

49 straipsnis

Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.

50 straipsnis

Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines, socialines teises ir interesus.

Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.

51 straipsnis

Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius poreikius, turi teisę streikuoti.

Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

52 straipsnis

Valstybė garantuoja žmonių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

53 straipsnis

Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir suteikia / teikia medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.

Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.

Valstybė ir kiekvienas pilietis privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.

54 straipsnis

Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir, ypač, vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.

Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.

V SKIRSNIS

LIETUVOS VALSTYBĖS KOMITETAS

55 straipsnis

Lietuvos Valstybės Komitetą sudaro Tautos atstovai, po vieną valstybės teritorijos administracinio vieneto - savivaldybės atstovą - 60 Komiteto narių, kurie yra renkami ketveriems metams, remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, vienmandatėse rinkimų apygardose.

Komiteto narių bendrasis skaičius gali keistis, priklausomai nuo valstybės teritorijos administracinių vienetų skaičiaus.

Komitetas yra laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Komiteto narių.

Komiteto kadencijos laikotarpyje, pasikeitus valstybės teritorijos administracinių vienetų skaičiui (sumažėjus arba padidėjus), Komiteto narių skaičius nesikeičia.

Komiteto narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

56 straipsnis

Komiteto nariu gali būti renkamas Lietuvos Valstybės pilietis, kuris nėra buvęs Lietuvos Respublikos politinės partijos ar kitos politinės organizacijos nariu (vietos savivaldos žmonių prašymu, gali būti taikomos išimtys), nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, nėra netradicinės ar kitokios iškrypusios orientacijos ar sektos narys ir, rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip dvidešimt penkių metų.

Komiteto nariais negali būti renkami piliečiai, nebaigę atlikti bausmės pagal Teismo paskirtą nuosprendį, taip pat piliečiai, Teismo pripažinti neveiksniais.

57 straipsnis

Eiliniai Komiteto rinkimai rengiami Komiteto narių įgaliojimų pabaigos metais.

58 straipsnis

Pirmalaikiai Komiteto rinkimai gali būti rengiami Komiteto nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Komiteto narių balsų dauguma.

Pirmalaikius Komiteto rinkimus gali paskelbti ir valstybės Prezidentas:

1) jeigu Komitetas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;

2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Komitetas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Valstybės Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Komiteto rinkimų, jeigu iki valstybės Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat, jeigu po pirmalaikių Komiteto rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Komiteto nutarime ar valstybės Prezidento Teisės akte dėl pirmalaikių Komiteto rinkimų nurodoma naujo Komiteto rinkimų diena. Naujo Komiteto rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.

59 straipsnis

Komiteto narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Komitetas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Komiteto narių įgaliojimų laikas.

Išrinktas Komiteto narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Komitete jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Valstybei.

Komiteto narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Komiteto nario mandato. Dėl to Komitetas priima nutarimą.

Pareigas eidami Komiteto nariai vadovaujasi Lietuvos Valstybės Konstitucija, valstybės tikslais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

60 straipsnis

Komiteto nario pareigos, išskyrus jo pareigas Komitete, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Komiteto narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.

Komiteto narys negali būti skiriamas Ministru Pirmininku ar ministru.

Komiteto nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto. Komiteto narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

Komiteto nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas.

61 straipsnis

Komiteto Pirmininkas ir jo pavaduotojas, Komiteto nariai, pagal raštišką ar žodinį paklausimą, privalo atsakyti raštu ar žodžiu Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkui.

Komiteto narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Komitetas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Komiteto sesijoje Komiteto nustatyta tvarka.

Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Komiteto narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui.

Komitetas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas ir, pusės visų Komiteto narių balsų dauguma, pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru.

Komitetui balsavimo būdu priimant sprendimą dėl teisinio dokumento, įstatymo, nutarimo ar kito Teisės akto ir, sprendimo balsams pasiskirsčius vienodai, sprendimo priėmimo teisę ir balsą turi Ministras Pirmininkas, o, nesant Ministrui Pirmininkui - Prezidentas.

Balsavimo tvarką nustato įstatymas.

62 straipsnis

Komiteto narys yra neliečiamas.

Komiteto narys be Komiteto sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (išskyrus Konstitucijoje numatytais atvejais už ypatingai sunkius, specialiai ir sąmoningai padarytus nusikaltimus), suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Komiteto narys už balsavimus ar kalbas Komitete negali būti persekiojamas. Tačiau už žmogaus įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

63 straipsnis

Komiteto nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Komitetas;

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) Teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) Komitetas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;

7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Komiteto nario pareigomis;

8) netenka Lietuvos Valstybės pilietybės.

64 straipsnis

Komitetas per metus renkasi į dvyliką eilinių sesijų, kiekvieną mėnesį - nuo 1 (vienos) iki 5 (penkių) darbo dienų imtinai. Komitetas gali nutarti sesiją pratęsti.

Neeilines sesijas šaukia Komiteto Pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Komiteto narių siūlymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - valstybės Prezidentas.

65 straipsnis

Naujai išrinktą Komitetą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Komiteto išrinkimo, kviečia valstybės Prezidentas. Jeigu valstybės Prezidentas nekviečia Komiteto susirinkti, Komiteto nariai renkasi patys kitą dieną, pasibaigus 15 dienų terminui.

66 straipsnis

Komiteto posėdžiams vadovauja Komiteto Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

Pirmąjį po rinkimų Komiteto posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Komiteto narys.

67 straipsnis

Komitetas:

1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;

2) leidžia įstatymus;

3) priima nutarimus dėl referendumų;

4) skiria Lietuvos Valstybės Prezidento rinkimus;

5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;

6) pritaria arba nepritaria valstybės Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Lietuvos Valstybės ministerijas;

9) prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru;

10) skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šio teismo pirmininką;

11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos pirmininką;

12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus;

13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;

14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;

15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;

16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Valstybės tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus;

17) nustato valstybės administracinį suskirstymą;

18) steigia Lietuvos Valstybės valstybinius apdovanojimus;

19) leidžia amnestijos aktus;

20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.

68 straipsnis

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Komitete priklauso Komiteto nariams, valstybės Prezidentui ir Vyriausybei.

Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Valstybės piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Komitetui įstatymo projektą, ir jį komitetas privalo svarstyti.

69 straipsnis

Įstatymai Komitete priimami, laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

Įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Komiteto narių, dalyvaujančių posėdyje.

Lietuvos Valstybės konstituciniai įstatymai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Komiteto narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Komiteto narių balsų dauguma. Konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Komiteto narių balsų dauguma nustato Komitetas.

Lietuvos Valstybės įstatymų nuostatos gali būti priimamos ir referendumu.

70 straipsnis

Komiteto priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Valstybės Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.

Kitus Komiteto priimtus aktus ir Komiteto statutą pasirašo Komiteto Pirmininkas. Šie aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiais aktais nenustatoma kita įsigaliojimo tvarka.

71 straipsnis

Valstybės Prezidentas Komiteto priimtą įstatymą ne vėliau kaip per 10 dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Komitetui pakartotinai svarstyti.

Jeigu nurodytu laiku Komiteto priimto įstatymo valstybės Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas neįsigalioja.

Referendumu priimtą įstatymą ar kitą Teisės aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti valstybės Prezidentas.

Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo valstybės Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Komiteto Pirmininkas.

72 straipsnis

Valstybės Prezidento grąžintą įstatymą Komitetas gali iš naujo svarstyti ir priimti.

Pakartotinai Komiteto apsvarstytas įstatymas yra laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos valstybės Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai.

Tokius įstatymus valstybės Prezidentas privalo ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

73 straipsnis

Žmonių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Komiteto kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti Teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų.

Komiteto kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas.

Prireikus, Komitetas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.

74 straipsnis

Valstybės Prezidentą, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Komiteto narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Komitetas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Komiteto nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Komiteto statutas.

Žmogus, kurį Komitetas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Komiteto nario mandatą, iki gyvos galvos yra šalinamas iš posto, be teisės užimti kitas valstybinės tarnybos vadovaujančias pareigas arba darbo vietą valstybės institucijoje.

75 straipsnis

Komiteto skirti ar rinkti pareigūnai, išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleidžiami iš pareigų, kai Komitetas visų Komiteto narių balsų dauguma pareiškia jais nepasitikėjimą.

76 straipsnis

Komiteto struktūrą ir darbo tvarką nustato Komiteto statutas. Komiteto statutas turi įstatymo galią.

VI SKIRSNIS

LIETUVOS VALSTYBĖS PREZIDENTAS

77 straipsnis

Lietuvos Valstybės Prezidentas yra valstybės vadovas.

Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

78 straipsnis

Valstybės Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir, jeigu jis gali būti renkamas Komiteto nariu.

Valstybės Prezidentą renka Lietuvos Valstybės piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

79 straipsnis

Nuo 2024 metų birželio 1 dienos kandidatu į valstybės Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Valstybės pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.

Kandidatų į valstybės Prezidento vietą skaičius yra neribojamas.

80 straipsnis

Valstybės Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki valstybės Prezidento kadencijos pabaigos.

81 straipsnis

Išrinktu laikomas tas kandidatas į valstybės Prezidento vietą, kuris, pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.

Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po trijų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

82 straipsnis

Išrinktas valstybės Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną, pasibaigus valstybės Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Komiteto nariams, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Valstybei ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Prisiekia ir perrinktas valstybės Prezidentas.

Valstybės Prezidento Priesaikos aktą pasirašo jis pats ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jo nesant - vienas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų.

83 straipsnis

Valstybės Prezidentas negali būti Komiteto nariu, negali užimti jokių kitų pareigų ir gauti kitokio atlyginimo, išskyrus valstybės Prezidentui nustatytą atlyginimą ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.

84 straipsnis

Valstybės Prezidentas:

1) sprendžia pagrindinius vidaus ir užsienio politikos klausimus bei kartu su Vyriausybe vykdo vidaus ir užsienio politiką;

2) pasirašo Lietuvos Valstybės tarptautines sutartis ir teikia jas Komitetui ratifikuoti;

3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos Valstybės diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;

4) Komiteto pritarimu skiria Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;

5) Komiteto pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;

6) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus išrinkus naują Komitetą ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;

7) priima Vyriausybės atsistatydinimą ir, prireikus, paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė; priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras;

8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Komitetui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą;

9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia ministrus;

10) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų numatytus valstybės pareigūnus;

11) teikia Komitetui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o, paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Komitetui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką; skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - Apeliacinio teismo

pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Komitetas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatymo numatytais atvejais teikia Komitetui atleisti teisėjus; Komiteto pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Valstybės generalinį prokurorą;

12) teikia Komitetui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Komitetui pareikšti nepasitikėjimą jais;

13) Komiteto pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą;

14) suteikia aukščiausius karinius laipsnius;

15) ginkluoto užpuolimo, gresiančio valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padėties įvedimo, taip pat dėl mobilizacijos ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Komiteto posėdžiui;

16) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia šį sprendimą tvirtinti artimiausiam Komiteto posėdžiui;

17) daro Komitete metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Valstybės vidaus ir užsienio politiką;

18) Konstitucijoje numatytais atvejais šaukia neeilinę Komiteto sesiją;

19) skelbia eilinius Komiteto rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais - pirmalaikius Komiteto rinkimus;

20) įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Valstybės pilietybę;

21) skiria valstybinius apdovanojimus;

22) teikia malonę nuteistiesiems;

23) pasirašo ir skelbia Komiteto priimtus įstatymus arba grąžina juos Komitetui, Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.

85 straipsnis

Valstybės Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia Teisės aktus - dekretus. Kad valstybės Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti

Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

86 straipsnis

Valstybės Prezidentas neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon (išskyrus Konstitucijoje numatytais atvejais už ypatingai sunkius, specialiai ir sąmoningai padarytus nusikaltimus) ar administracinėn atsakomybėn.

Valstybės Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Valstybės Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Komitetas apkaltos proceso tvarka arba referendumu.

87 straipsnis

Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais valstybės Prezidentas skelbia pirmalaikius Komiteto rinkimus, naujai išrinktas Komitetas 3/5 visų Komiteto narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius valstybės Prezidento rinkimus.

Valstybės Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu.

Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas valstybės Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau, negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko - valstybės Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija.

Jeigu pirmalaikiai valstybės Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas valstybės Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.

88 straipsnis

Valstybės Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

2) įvyksta pirmalaikiai valstybės Prezidento rinkimai;

3) atsistatydina iš pareigų;

4) valstybės Prezidentas miršta;

5) Komitetas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba referendumu;

6) Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadą, 3/5 visų Komiteto narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad valstybės Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

89 straipsnis

Valstybės Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Komitetas nutaria, kad valstybės Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Komiteto Pirmininkas. Šiuo atveju Komiteto Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Komitete, kur jo pareigas Komiteto pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Išvardytais atvejais Komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti valstybės Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Komitetui negalint susirinkti ir paskelbti valstybės Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.

Valstybės Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Komiteto Pirmininkas.

Laikinai pavaduodamas valstybės Prezidentą, Komiteto Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Komiteto rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Komiteto sutikimo. Tuo laikotarpiu Komitetas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Komiteto Pirmininku.

Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti valstybės Prezidento įgaliojimų.

90 straipsnis

Valstybės Prezidentas turi rezidenciją. Valstybės Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas.

VII SKIRSNIS

LIETUVOS VALSTYBĖS VYRIAUSYBĖ

91 straipsnis

Lietuvos Valstybės Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

92 straipsnis

Ministrą Pirmininką Komiteto pritarimu skiria ir atleidžia valstybės Prezidentas.

Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu valstybės Prezidentas.

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Komitetui savo sudarytą ir valstybės Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.

Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus valstybės Prezidentui po Komiteto rinkimų arba išrinkus valstybės Prezidentą.

Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Komitetas posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma pritaria jos programai.

93 straipsnis

Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Komitete prisiekia būti ištikimi Lietuvos Valstybei, laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Priesaikos tekstą nustato Vyriausybės įstatymas.

94 straipsnis

Lietuvos Valstybės Vyriausybė:

1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Valstybės teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo įstatymus ir Komiteto nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat valstybės Prezidento dekretus;

3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;

4) rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Komitetui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Komitetui biudžeto įvykdymo apyskaitą;

5) rengia ir teikia Komitetui svarstyti įstatymų projektus;

6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.

95 straipsnis

Lietuvos Valstybės Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose, visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti valstybės kontrolierius ir Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkas.

Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.

96 straipsnis

Lietuvos Valstybės Vyriausybė solidariai atsako Komitetui už bendrą Vyriausybės veiklą.

Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Komitetui, valstybės Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

Ministras Pirmininkas ir ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, pagal raštišką ar žodinį paklausimą, privalo teikti raštiškas ataskaitas ar žodinę informaciją Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkui.

97 straipsnis

Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Valstybės Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, valstybės Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui, Ministro Pirmininko teikimu, paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o, kai tokio teikimo nėra, valstybės Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką.

98 straipsnis

Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.

Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.

99 straipsnis

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

100 straipsnis

Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn (išskyrus Konstitucijoje numatytais atvejais už ypatingai sunkius, specialiai ir sąmoningai padarytus nusikaltimus), suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be Komiteto išankstinio sutikimo, o tarp Komiteto sesijų - be išankstinio valstybės Prezidento sutikimo.

101 straipsnis

Komiteto reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Komitete už savo veiklą.

Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Komiteto įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais:

1) kai Komitetas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;

2) kai Komitetas visų Komiteto narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;

4) po Komiteto rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.

Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Komiteto narių.

Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Valstybės Prezidentas.

VIII SKIRSNIS

LIETUVOS VALSTYBĖS VISUOMENĖS TARYBA

102 straipsnis

102.1. I-OSIOS TAUTOS PROGRAMOS (parašyta 2022.01.31) nepriklausomos Lietuvos istorijoje pagrindu ir, tos programos autorystės pagrindu, yra steigiama Lietuvos Valstybės Visuomenės Taryba.

102.2. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos steigimą inicijuoja I-osios Tautos programos autorius.

102.3. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos steigimo iniciatorius ir steigėjas yra Visuomenės Tarybos Pirmininkas.

102.4. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos steigimas yra patvirtinamas Steigimo aktu, kurį pasirašo Lietuvos Valstybės Prezidentas ir Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkas. Steigimo akte yra numatoma ir reglamentuojama Visuomenės Tarybos nuostatos, veikla, pagrindinės funkcijos ir teisės. Steigimo aktas gali būti koreguojamas, pildomas ar kitaip keičiamas tik dvišaliu: Lietuvos Valstybės Prezidento ir Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininko patvirtinimu.

102.5. Lietuvos Valstybės Visuomenės Taryba vykdo savarankišką ir nepriklausomą veiklą; Visuomenės Tarybos Pirmininkas yra laisvas ir nevaržomas.

102.6. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkas turi teisę raštu arba žodžiu pateikti paklausimą Prezidentui, Komiteto Pirmininkui ir jo pavaduotojui, Komiteto nariams, Ministrui Pirmininkui ir ministrams, kitų valstybės institucijų ir valstybės kontroliuojamų įmonių vadovams. Šie privalo atsakyti raštu arba žodžiu.

102.7. Lietuvos Valstybės Visuomenės Taryba valstybės valdžiai teikia (gali teikti) Tautos programą, kurios pagrindu yra formuojama nacionalinė programa / Vyriausybės programa vykdymui; teikia (gali teikti) pasiūlymus Prezidentui ir Vyriausybei (Ministrui Pirmininkui ir ministrams); teikia (gali teikti) pasiūlymus valstybinėms institucijoms ir įmonėms; inicijuoja (gali inicijuoti) valstybinius investicinius projektus; inicijuoja (gali inicijuoti) kapitalo pritraukimą į valstybę; koordinuoja (gali koordinuoti) atskirų projektų įgyvendinimą; stebi ir kontroliuoja (gali tai daryti) atskirų valdžios ir valstybinių institucijų bei įmonių veiklą; išimtiniais atvejais nustato ir konstatuoja valdžios akivaizdžiai neteisingos ir nepalankios valstybei ir Tautai politikos vykdymą ir kita.

102.8. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos steigimą patvirtinus Steigimo aktu, yra registruojamas Visuomenės Tarybos specialios paskirties (SP) juridinis asmuo, turintis savo banko sąskaitą ir antspaudą.

102.9. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos struktūrą ir sudėtį nustato ir tvirtina Visuomenės Tarybos Pirmininkas.

102.10. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos veikla yra neterminuota.

102.11. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkas yra Komiteto Pirmininko, Prezidento, Vyriausybės (Ministro Pirmininko ir ministrų), Lietuvos banko pirmininko, kariuomenės vado, Generalinio policijos komisaro, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko patarėjas.

102.12. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkas turi (Prezidentas suteikia Teisės aktu - dekretu) Nepaprastojo ir Įgaliotojo ambasadoriaus rangą bei Ambasadoriaus ypatingiems pavedimams rangą ir statusą.

102.13. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos techninį - finansinį aprūpinimą sprendžia Lietuvos Valstybė.

102.14. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkas neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon (išskyrus Konstitucijoje numatytais atvejais už ypatingai sunkius, specialiai ir sąmoningai padarytus nusikaltimus) ar administracinėn atsakomybėn.

102.15. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininko veikimas sustabdomas, kai:

1) tampa neveiksnus;

2) atsistatydina iš pareigų;

3) Visuomenės Tarybos Pirmininkas miršta.

102.16. Sustabdžius Visuomenės Tarybos Pirmininko veikimą, naujas Pirmininkas paprastąja balsų dauguma yra renkamas iš Visuomenės Tarybos narių, išrinktajam Pirmininkui savo nuožiūra į Visuomenės Tarybą paskiriant naują narį (tuo atveju, jeigu prieš tai buvusio Pirmininko nelieka Visuomenės Taryboje).

102.17. Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininką, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, pavaduoja Visuomenės Tarybos Pirmininko paskirtas kitas Visuomenės Tarybos narys.

102.18. Lietuvos Valstybės Visuomenės Taryba nėra politinė organizacija; Visuomenės Tarybos Pirmininkas nėra politikas.

IX SKIRSNIS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

103 straipsnis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be civilinių bylų ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, sprendžia, ar įstatymai ir kiti Komiteto Teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, o valstybės Prezidento ir Vyriausybės Teisės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Valstybės Aukščiausiojo Teismo įstatymas.

Pastaba:

atitinkamą įstatymą reikia priimti vietoje Lietuvos Respublikoje galiojančio (-jusio) Konstitucinio Teismo įstatymo.

104 straipsnis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Komitetas valstybės Prezidento teikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Valstybės piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne

mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo, pagal teisininko specialybę, stažą.

105 straipsnis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, žmogaus ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Valstybės Konstitucija.

Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Komitete prisiekia būti ištikimi Lietuvos Valstybei ir Konstitucijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Komiteto nariai.

106 straipsnis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą:

1) civilinėse bylose;

2) baudžiamosiose bylose;

3) ar neprieštarauja Lietuvos Valstybės Konstitucijai Lietuvos Valstybės įstatymai ir kiti Komiteto priimti Teisės aktai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams:

1) valstybės Prezidento Teisės aktai;

2) valstybės Vyriausybės Teisės aktai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teikia išvadas:

1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per valstybės Prezidento ar Komiteto narių rinkimus;

2) ar valstybės Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas;

3) ar Lietuvos Valstybės tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

4) ar Komiteto narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

107 straipsnis

Teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl 106 straipsnio pirmojoje dalyje, 3 punkte nurodytų Teisės aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių, taip pat teismai.

Dėl valstybės Prezidento Teisės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių ir teismai.

Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Komiteto narių, teismai, taip pat valstybės Prezidentas.

Kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų Teisės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio žmogaus konstitucines teises ar laisves ir šis žmogus išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įstatymas.

Valstybės Prezidento teikimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ar Komiteto nutarimas ištirti, ar Teisės aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio Teisės akto galiojimą.

Prašyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados gali Komitetas, o, dėl Komiteto rinkimų ir tarptautinių sutarčių - ir valstybės Prezidentas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais.

108 straipsnis

Lietuvos Valstybės įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Komiteto Teisės aktas (ar jo dalis), valstybės Prezidento Teisės aktas, Vyriausybės Teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad atitinkamas Teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Valstybės Konstitucijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.

Byloje pagal Konstitucijos 107 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Valstybės įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Komiteto Teisės aktas (ar jo dalis), valstybės Prezidento Teisės aktas, Vyriausybės Teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadomis, Konstitucijos 106 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Komitetas.

109 straipsnis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas;

2) jis miršta;

3) atsistatydina;

4) negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės;

5) Komitetas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

X SKIRSNIS

TEISMAS

110 straipsnis

Teisingumą Lietuvos Valstybėje vykdo tik teismai.

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, taip pat vadovaujasi sąžine, sąžiningumo ir protingumo principais.

Teismas priima sprendimus Lietuvos Valstybės vardu.

111 straipsnis

Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.

112 straipsnis

Lietuvos Valstybės teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.

Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai.

Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Valstybėje negali būti steigiami.

Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Valstybės teismų įstatymas.

113 straipsnis

Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Valstybės piliečiai.

Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria ir atleidžia Komitetas valstybės Prezidento teikimu.

Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria valstybės Prezidentas Komiteto pritarimu.

Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia valstybės Prezidentas.

Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, valstybės Prezidentui gali patarti specialiai tam sukurta visų pakopų teismų teisėjų kolegija.

Žmogus, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Valstybei, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą ir sąžinę.

114 straipsnis

Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

115 straipsnis

Valstybės valdžios ir valdymo institucijų, Komiteto narių ir kitų pareigūnų, visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar Teismo veiklą yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (išskyrus Konstitucijoje numatytais atvejais už ypatingai sunkius, specialiai ir sąmoningai padarytus nusikaltimus), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Komiteto ar valstybės Prezidento sutikimo.

116 straipsnis

Lietuvos Valstybės teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:

1) savo noru;

2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensijinio amžiaus;

3) dėl sveikatos būklės;

4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą;

5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;

6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.

117 straipsnis

Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos

sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Komitetas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

118 straipsnis

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat, jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.

Teismo procesas Lietuvos Valstybėje vyksta valstybine kalba.

Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją.

119 straipsnis

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras.

Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina žmogaus, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo ir sąžinės.

Lietuvos Valstybės prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.

Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia valstybės Prezidentas Komiteto pritarimu.

Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas.

XI SKIRSNIS

VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS

120 straipsnis

Savivaldos teisė garantuojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus.

Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Valstybės piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais - Lietuvos Valstybės piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Valstybės piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Lietuvos Valstybės sostinės meras yra valstybinio masto ir reikšmės institucijos vadovas, o sostinė reprezentuoja valstybę visame pasaulyje, todėl Lietuvos Valstybės sostinės meras yra renkamas kartu visuotiniuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, tačiau nacionaliniu lygmeniu, t.y. skirtingai, negu kitų valstybės miestų ir rajonų merai.

Rinkimuose į Lietuvos Valstybės sostinės merus kandidatais gali būti visi Lietuvos Valstybės piliečiai, atitinkantys reikalavimams, kuriuos nustato įstatymai.

Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

121 straipsnis

Valstybė remia savivaldybes.

Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.

122 straipsnis

Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą.

Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

123 straipsnis

Savivaldybių tarybos ir savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į Teismą.

124 straipsnis

Aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė.

Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.

Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas.

Įstatymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybės teritorijoje Komitetas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą.

125 straipsnis

Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų Teisės aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami Teisme.

XII SKIRSNIS

FINANSAI IR VALSTYBĖS BIUDŽETAS

126 straipsnis

Lietuvos Valstybės centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko teisinį statusą bei jo atleidimo pagrindus nustato įstatymas.

127 straipsnis

Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai.

Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria penkeriems metams Komitetas valstybės Prezidento teikimu.

128 straipsnis

Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai.

Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų.

Mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Valstybės įstatymai.

129 straipsnis

Sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Komitetas Vyriausybės siūlymu.

Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.

130 straipsnis

Biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.

131 straipsnis

Valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Komitetui ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos.

132 straipsnis

Valstybės biudžeto projektą svarsto Komitetas ir tvirtina įstatymu iki naujųjų biudžetinių metų pradžios.

Svarstydamas biudžeto projektą, Komitetas gali didinti išlaidas tik nurodydamas šių išlaidų finansavimo šaltinius. Negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.

133 straipsnis

Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.

Biudžetiniais metais Komitetas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus, Komitetas gali patvirtinti papildomą biudžetą.

XIII SKIRSNIS

VALSTYBĖS KONTROLĖ

134 straipsnis

Valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.

Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams valstybės Prezidento teikimu skiria Komitetas.

Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaiką nustato įstatymas.

135 straipsnis

Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir, kaip vykdomas valstybės biudžetas.

Valstybės kontrolierius teikia Komitetui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą.

XIV SKIRSNIS

UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS

136 straipsnis

Lietuvos Valstybė, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.

Lietuvos Valstybėje karo propaganda yra draudžiama.

Lietuvos Valstybės oficialių asmenų ir politikų tiesioginis ir / arba viešas kišimasis - propagandos, agitacijos, šmeižto, finansavimo ar kita tiesiogine forma, į suverenių užsienio valstybių vidaus reikalus yra draudžiamas.

137 straipsnis

Lietuvos Valstybė dalyvauja tarptautinėse organizacijose, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Valstybės poreikiams ir jos nepriklausomybei.

138 straipsnis

Lietuvos Valstybės teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

139 straipsnis

Komitetas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Valstybės tarptautines sutartis:

1) dėl Lietuvos Valstybės sienų pakeitimo;

2) dėl politinio bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybės gynyba susijusias gynybinio pobūdžio sutartis;

3) dėl atsisakymo naudoti jėgą ar grasinti jėga, taip pat taikos sutartis;

4) dėl Lietuvos Valstybės ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijose;

5) dėl Lietuvos Valstybės dalyvavimo universaliose tarptautinėse organizacijose bei regioninėse tarptautinėse organizacijose;

6) daugiašales arba ilgalaikes ekonomines sutartis.

Įstatymuose, taip pat tarptautinėse sutartyse gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai Komitetas ratifikuoja Lietuvos Valstybės tarptautines sutartis.

Tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Valstybės Komitetas, yra sudedamoji Lietuvos Valstybės teisinės sistemos dalis.

140 straipsnis

Lietuvos Valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Valstybės piliečio teisė ir pareiga.

Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Valstybės piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai.

141 straipsnis

Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina valstybės Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Komiteto Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Į Valstybės gynimo tarybą gali būti kviečiamas Lietuvos Valstybės Visuomenės Tarybos Pirmininkas. Valstybės gynimo tarybai vadovauja valstybės Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas.

Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas yra Lietuvos Valstybės Prezidentas.

Už valstybės ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Komitetui yra atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas. Krašto apsaugos ministru negali būti neišėjęs į atsargą karys.

142 straipsnis

Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai,

puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Komiteto nariais, savivaldybių tarybų nariais ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje.

143 straipsnis

Komitetas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos Valstybės tarptautinius įsipareigojimus.

Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, valstybės Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Komiteto posėdžiui. Komitetas patvirtina arba panaikina valstybės Prezidento sprendimą.

144 straipsnis

Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Komitetas arba valstybės Prezidentas priima sprendimą pratęsti Komiteto, valstybės Prezidento ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių, karui pasibaigus.

145 straipsnis

Jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Komitetas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė - iki šešių mėnesių.

Tarp Komiteto sesijų neatidėliotinais atvejais, tokį sprendimą turi teisę priimti valstybės Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Komiteto sesiją, svarstyti šio klausimo. Komitetas patvirtina arba panaikina valstybės Prezidento sprendimą.

Nepaprastąją padėtį reguliuoja įstatymas.

146 straipsnis

Įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.

147 straipsnis

Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, taip pat karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas.

Valstybė aprūpina ir piliečius, kurie gindami valstybę nustojo sveikatos, taip pat šeimas tų piliečių, kurie gindami valstybę žuvo ar mirė.

XV SKIRSNIS

KONSTITUCIJOS KEITIMAS

148 straipsnis

Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Valstybės Konstituciją turi teisę pateikti Komitetui ne mažesnė kaip 1/4 visų Komiteto narių grupė arba ne mažiau kaip 100 tūkstančių rinkėjų.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

149 straipsnis

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra Suvereni Nepriklausoma Lietuvos Valstybė“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.

Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Komitete du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Komiteto priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Komiteto narių.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Komitetui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po vienerių metų.

150 straipsnis

Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo valstybės Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.

Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo valstybės Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas negalioja.

Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo.

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

151 straipsnis

151.1. Lietuvos Valstybės Prezidentas ir Vyriausybė pradeda Lietuvos valstybės valdymą nuo Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Seimo narių ir kitų valstybinių institucijų ir organizacijų vadovų, vykdančių nusikalstamą veiką ir veiklą Tautos ir valstybės atžvilgiu, sulaikymo dienos.

151.2. Nesant išrinktam ir patvirtintam Lietuvos Valstybės Komitetui, Teisės aktų leidžiamąją ir priėmimo teisę ir galią turi Lietuvos Valstybės Prezidentas ir Lietuvos Valstybės Vyriausybė.

151.3. Lietuvos Respublikos vadovų ir kitų žmonių sulaikymas pavedamas Lietuvos policijai, išdavus arešto orderį, pasirašytą Lietuvos Valstybės Prezidento.

151.4. Lietuvos policijai nevykdant sulaikymų, policijos komisariatų vadovai gali būti / bus patraukti atsakomybėn, kaip bendrininkai, vykdant Tautos genocidą ir valstybingumo naikinimą (pagal baudžiamuosius kodeksus ir įstatyminius aktus).

151.5. Lietuvos Valstybė naudosis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nebus peržiūrėti ir pertvarkyti visi įstatymai ir pakeisti Lietuvos Valstybės priimtais ir patvirtintais Teisės aktais.

152 straipsnis

Ši Lietuvos Valstybės Konstitucija įsigalioja kitą dieną po viešos apklausos rezultatų oficialaus paskelbimo.

153 straipsnis

Šios Konstitucijos ir jos atskirų nuostatų įsigaliojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Valstybės įstatymas „Dėl Lietuvos Valstybės Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris priimamas viešu balsavimu kartu su šia Lietuvos Valstybės Konstitucija.

Pastaba:

Vadovaujantis Lietuvos Valstybės Konstitucijos 151.5 straipsniu, įstatymui „Dėl Lietuvos Valstybės Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, laikinai galioja Lietuvos Respublikos analogiško įstatymo nuostatos, kol nebus įstatymas pertvarkytas ir priimtas bei patvirtintas kaip Lietuvos Valstybės Teisės aktas.

154 straipsnis

Kai ši Lietuvos Valstybės Konstitucija bus priimta viešu balsavimu, Lietuvos Valstybės Prezidentas ir Komitetas ją patvirtins.

155 straipsnis

Viešu balsavimu priimtą Lietuvos Valstybės Konstituciją ir Lietuvos Valstybės įstatymą „Dėl Lietuvos Valstybės Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ pasirašo ir ne vėliau kaip per 15 dienų skelbia Lietuvos Valstybės Prezidentas.

LIETUVOS VALSTYBĖS PREZIDENTAS

Alfonsas Norvaišas

Serneus, Šveicarijos Konfederacija

2024 m. birželio 1 d.